NEC direktorius S.Zybartas pabrėžė, kad uždaroje egzaminų užduočių spausdinimo linijoje, kurią centras neseniai įsigijo už ES lėšas, technologinis procesas valdomas kompiuteriu ir vyksta taip, kad užduočių nemato net įrenginį aptarnaujantys darbuotojai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus geriausiai įvertintų Lietuvos mokyklų apklausą apie abiturientų pasirinkimą studijuoti užsienyje, paaiškėjo, jog 16 proc. geriausių abiturientų rengiasi studijoms kitų šalių aukštosiose mokyklose. Pagal 36 šalies mokyklų iš geriausiųjų 50-uko (pagal žurnalo „Veidas“ 2009 metų atliktą tyrimą) pateiktus duomenis, abiturientų emigracija svyruoja nuo 2 iki beveik 60 proc. kiekvienoje mokykloje.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę bedarbystės pauzę galės panaudoti profesinių žinių atnaujinimui universitetuose ir kolegijose. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, inicijuoja specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus aukštosiose mokyklose. Sugrįžę į auditorijas diplomuoti specialistai įgis naujų darbo rinkoje paklausių kompetencijų.

Pirmąsias dvi vietas, ženkliai pirmaudamos kitų atžvilgiu, užėmė Kauno kolegija ir Vilniaus kolegija. Po jų pirmajame penketuke taip pat rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Žemaitijos kolegija bei Klaipėdos valstybinė kolegija.

Lietuvos aukštojo mokslo “peizaže” lyderiai nesikeičia – pirmiausia tai Vilniaus Universitetas ir Kauno technologijos universitetas, paskui Vilniaus Gedimino technikos universitetas bei Vytauto Didžiojo universitetas, šiems ant kulnų mina Mykolo Romerio universitetas. Kad lyderiai išlieka tie patys, nenuostabu, nes aukštajame moksle pokyčiai vyksta laipsniškai ir lėtai.